Taro istorija: nuo žaidimo kortų iki simbolinio skaitymo

Šiandien Taro dažnai įsivaizduojamas kaip mistinis kortų rinkinys: Mirtis, Bokštas, Mėnulis, Saulė, Magas, Imperatorienė, Pakabintasis. Vieniems šios kortos atrodo kaip būrimo įrankis, kitiems – kaip savistabos, kūrybos ar simbolinio mąstymo kalba. Tačiau norint suprasti Taro ramiau, verta pradėti nuo istorijos.

Populiarioje kultūroje Taro kartais apipinamas perdėtomis legendomis. Sakoma, kad jis kilo iš senovės Egipto, buvo perduotas slaptoje žynių tradicijoje arba nuo pradžių buvo skirtas pranašauti ateitį. Tokie pasakojimai skamba įspūdingai, bet istoriniai šaltiniai rodo kitą kelią: Taro pirmiausia buvo kortų žaidimas.

Tai nereiškia, kad kortos negali turėti simbolinės vertės. Priešingai – jų istorija tampa dar įdomesnė, kai matome, kaip žaidimo vaizdai pamažu virto alegorijomis, okultinėmis sistemomis, psichologiniais veidrodžiais ir šiuolaikinėmis savistabos priemonėmis.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip susiformavo Taro kaladė, kas buvo ankstyvieji tarocchi, kuo svarbios Visconti-Sforza kortos, kaip atsirado ryšys su būrimu, kodėl XVIII-XIX amžiuje Taro tapo okultizmo dalimi, kokią reikšmę turėjo Rider-Waite-Smith kaladė ir kaip į Taro žvelgti šiandien – atsargiai, bet be baimės.

Kas yra Taro kortos?

Taro kortos yra speciali kortų kaladė, istoriškai naudota žaidimams, o vėliau – būrimui, okultinėms sistemoms, simboliniam skaitymui ir savistabai. Šiuolaikinėje labiausiai paplitusioje Taro struktūroje paprastai yra 78 kortos.

Kortų grupė	Kiek kortų?	Ką ji reiškia šiuolaikiniame skaityme?
Didieji arkanai	22 kortos	Stambesnės temos, gyvenimo posūkiai, archetipiniai vaizdiniai.
Mažieji arkanai	56 kortos	Kasdienybės situacijos, santykiai, veiksmai, mintys, emocijos ir materialūs klausimai.

Didieji arkanai apima tokias kortas kaip Kvailys, Magas, Imperatorienė, Teisingumas, Atsiskyrėlis, Mirtis, Bokštas, Žvaigždė, Mėnulis, Saulė ir Pasaulis. Mažieji arkanai skirstomi į keturias rūšis: Taures, Kalavijus, Lazdas ir Pentaklius arba Monetas.

Tačiau ši struktūra neatsirado vienu metu kaip paruošta dvasinė sistema. Ji formavosi per kelis šimtmečius, kai žaidimo kortos, kultūriniai vaizdiniai, alegorijos, okultinės interpretacijos ir leidybos istorija pamažu susipynė.

Taro istorija prasideda nuo žaidimo

Istoriškai Taro pirmiausia buvo kortų žaidimas. XV amžiuje Šiaurės Italijoje prie įprastos keturių spalvų kortų kaladės buvo pridėtas papildomas kozirinių kortų rinkinys. Šios kortos vadintos trionfi, tai yra „triumfais“.

Britannica nurodo, kad Taro kaladės buvo sukurtos Italijoje XV amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, prie keturių spalvų kortų rinkinio pridėjus 21 specialiai iliustruotą kozirinę kortą ir dar vieną ypatingą kortą – Kvailį. Vėliau šios kozirinės kortos pradėtos vadinti Didžiaisiais arkanais.

Pradžioje jos nebuvo skirtos vien būrimui. Jos buvo žaidimo dalis. Taro žaidimai Europoje egzistuoja iki šiol, ypač kai kuriose Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Šveicarijos ir Vidurio Europos tradicijose.

Todėl pirmas svarbus dalykas yra paprastas: Taro kortos nėra nuo pradžių sukurtos kaip pranašystės įrankis. Jos gimė žaidimo kultūroje, o tik vėliau įgijo ezoterinį ir simbolinį sluoksnį.

Kodėl ankstyvosios kortos buvo tokios puošnios?

Ankstyvosios Taro kaladės dažnai buvo prabangūs daiktai. Kai kurios išlikusios XV amžiaus kortos buvo rankomis tapytos, puoštos auksu ir sidabru, sukurtos kilmingoms šeimoms. Tai nebuvo masinės gamybos kortos, kurias kiekvienas galėjo nusipirkti turguje.

Yale Beinecke biblioteka saugo ankstyvųjų itališkų Taro kaladžių fragmentus, tarp jų ir Visconti tarot kortas. Jos apibūdinamos kaip itin prabangios rankomis tapytos kortos su auksu, sidabru ir renesansine portretine miniatiūra.

The Metropolitan Museum of Art, pristatydamas XV-XVI amžiaus kortų kultūrą, taip pat pabrėžia, kad ankstyvos kortos atspindėjo vėlyvųjų viduramžių ir ankstyvojo modernumo Europos pasaulėvaizdį. Jose matyti socialiniai, religiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai.

Kitaip tariant, ankstyvosios Taro kortos buvo ne tik žaidimo priemonė. Jos buvo ir meno objektai, statuso ženklai, vaizdų rinkiniai, kuriuose atsispindėjo to meto pasaulio suvokimas.

Visconti-Sforza kortos ir Renesanso Italija

Kalbant apie Taro istoriją, dažnai minimos Visconti-Sforza kortos. Tai vienos garsiausių ankstyvųjų Taro kaladžių, siejamos su XV amžiaus Šiaurės Italijos didikų aplinka.

Šios kortos svarbios ne todėl, kad jose būtų užrašyta kokia nors viena „tikroji“ Taro paslaptis. Jos svarbios todėl, kad leidžia pamatyti ankstyvą Taro vizualinį pasaulį: valdovus, dorybes, triumfo vaizdinius, socialinius simbolius ir alegorijas.

Kai žiūrime į tokias kortas šiandien, lengva jas romantizuoti. Tačiau jos priklausė konkrečiam istoriniam pasauliui: dvarams, mecenatystei, žaidimams, šeimos prestižui, meno dirbtuvėms ir Renesanso vaizdų kultūrai.

Taro čia dar nėra šiuolaikinis savistabos įrankis. Tai žaidimo, prabangos, meno ir alegorinio mąstymo sankirta.

Ką reiškė trionfi?

Ankstyvosios kozirinės Taro kortos buvo vadinamos trionfi – triumfais. Šis žodis svarbus, nes jis primena Renesanso kultūroje populiarius triumfo vaizdinius: procesijas, alegorijas, valdžios, dorybių, mirties, laiko ar likimo temas.

Kortose matome ne vien atsitiktinius paveikslėlius. Dalis jų primena to meto moralinius, religinius ir socialinius vaizdinius. Imperatorius, Popiežius, Teisingumas, Fortūnos ratas, Mirtis, Pasaulis – tai ne tik „mistinės kortos“, bet ir alegoriniai vaizdai, suprantami platesniame viduramžių ir Renesanso Europos kontekste.

Vėliau šie vaizdiniai buvo perinterpretuoti okultinėse sistemose. Tačiau jų šaknys yra kultūrinės, o ne vien maginės.

Nuo tarocchi iki Tarot de Marseille

Italijoje Taro kortos buvo vadinamos tarocchi. Vėliau jos plito po Europą ir įgavo skirtingas formas. Viena įtakingiausių tradicijų tapo Tarot de Marseille – Marselio Taro vaizdinė linija, siejama su prancūziškomis ir frankofoniškomis kaladėmis.

Tarot de Marseille struktūra ir vaizdai padarė didelę įtaką vėlesniam Taro supratimui. Daugelis didžiųjų arkanų vaizdinių, kuriuos šiandien laikome „klasikiniais“, ilgą laiką buvo perduodami per tokias kalades.

Tačiau ir čia svarbu nepamiršti: skirtingos kaladės turėjo skirtingas detales, spalvas, numeraciją ir meninius sprendimus. Taro istorija nėra viena tiesi linija nuo „senovinės paslapties“ iki dabarties. Tai daugiasluoksnė kortų, spaudos, žaidimų, meno ir interpretacijų raida.

Kada Taro tapo būrimo įrankiu?

Vienas svarbiausių Taro istorijos posūkių įvyko XVIII amžiuje. Būtent tada Taro kortos vis aiškiau pradėtos sieti su būrimu, okultizmu ir paslėpta simboline sistema.

Britannica pažymi, kad Taro pritaikymas okultiniams ir ateities spėjimo tikslams pirmiausia įvyko Prancūzijoje apie 1780 metus. Tai reiškia, kad nuo pirmųjų XV amžiaus žaidimo kaladžių iki okultinio Taro populiarėjimo praėjo keli šimtmečiai.

Šis faktas labai svarbus. Jis parodo, kad šiuolaikinis Taro kaip būrimo ar simbolinio skaitymo įrankis yra vėlesnis reiškinys, o ne pirminė kortų paskirtis.

Tačiau vėlesnė reikšmė nėra „netikra“ vien todėl, kad ji atsirado vėliau. Kultūroje daiktai dažnai keičia paskirtį. Kortos, kurios pradžioje buvo žaidimo priemonė, vėliau tapo simboline kalba. Klausimas ne tas, ar ši reikšmė „seniausia“, o ar ją suprantame sąžiningai.

Antoine Court de Gébelin ir Egipto kilmės mitas

XVIII amžiuje svarbi figūra buvo Antoine Court de Gébelin. Jis išpopuliarino idėją, kad Taro kortos saugo senovės Egipto išmintį. Ši mintis stipriai paveikė vėlesnę ezoterinę vaizduotę.

Šiandien istorikai šios kilmės versijos nelaiko patikimu faktu. Tačiau ji turėjo didžiulę kultūrinę įtaką. Nuo tada Taro imtas matyti ne tik kaip kortų rinkinys, bet ir kaip tariama senovinės išminties knyga, paslėpta paveikslėliuose.

Ši istorijos dalis moko svarbios pamokos. Kartais klaidinga teorija gali tapti labai įtakinga. Ji gali įkvėpti meną, okultines sistemas, naujas kalades ir simbolinius skaitymus, net jei jos istoriniai pagrindai silpni.

Todėl kalbant apie Taro verta atskirti du sluoksnius: ką galime pagrįsti šaltiniais ir ką vėlesnė ezoterinė tradicija sukūrė kaip simbolinį pasakojimą.

Etteilla ir Taro kaip būrimo sistema

Kita svarbi XVIII amžiaus figūra buvo Jean-Baptiste Alliette, žinomas Etteilla vardu. Jis vienas pirmųjų sistemingai kūrė Taro kortų reikšmes būrimui ir publikavo darbus, kuriuose Taro buvo naudojamas kaip aiškinimo sistema.

Etteilla reikšmingas todėl, kad padėjo Taro pereiti nuo bendros okultinės vaizduotės prie praktiškesnės cartomantijos sistemos. Kortoms buvo priskiriamos reikšmės, jos imtos dėlioti ir interpretuoti kaip atsakymų į klausimus priemonė.

Šis posūkis formavo daugybę vėlesnių Taro skaitymo būdų. Tačiau ir čia reikia išlikti atsargiems: kortų reikšmės nebuvo vieną kartą visiems laikams „atrastos“. Jos buvo kuriamos, perrašomos, plečiamos ir pritaikomos skirtingoms mokykloms.

XIX amžius: okultizmas, kabala ir slaptųjų sistemų paieška

XIX amžiuje Taro dar stipriau susijungė su Vakarų okultizmu. Kortos buvo siejamos su kabalos medžiu, astrologija, alchemija, hebrajų raidėmis, ceremonine magija ir iniciaciniais ordinais.

Šiuo laikotarpiu Taro dažnai buvo matomas kaip universali simbolinė sistema, kurioje galima rasti kosmoso, žmogaus, dvasinės kelionės ir slaptų atitikmenų struktūrą. Tokios idėjos ypač paveikė vėlesnius okultinius ordinus ir XX amžiaus kalades.

Šis Taro sluoksnis gali būti labai įdomus, tačiau jį reikėtų skaityti kaip istorinę okultinės vaizduotės raidą, o ne kaip įrodymą, kad kortos nuo pat pradžių turėjo vieną slaptą kodą.

Plačiau apie platesnį ezoterinių tradicijų lauką galima skaityti straipsnyje Ezoterinės mokyklos pasaulyje: tradicijos, idėjos ir atsargus žvilgsnis.

Rider-Waite-Smith kaladė: šiuolaikinio Taro lūžis

1909 metais pasirodė Rider-Waite-Smith Taro kaladė. Ją sukūrė Arthur Edward Waite ir menininkė Pamela Colman Smith, o išleido William Rider leidykla. Ši kaladė tapo viena įtakingiausių šiuolaikinio Taro istorijoje.

Didelis jos naujumas buvo tas, kad ne tik didieji arkanai, bet ir mažieji arkanai gavo pilnas iliustracijas. Vietoje paprasto, pavyzdžiui, penkių taurių simbolių skaičiaus kortoje matome sceną, nuotaiką, žmogaus laikyseną, santykį tarp figūrų ir aplinkos.

Tai labai pakeitė Taro skaitymą. Kortas tapo lengviau interpretuoti vizualiai. Skaitytojas galėjo remtis ne tik išmoktomis reikšmėmis, bet ir paveikslo detalėmis: žvilgsniu, judesiu, erdve, spalva, kryptimi, simboliais.

Rider-Waite-Smith kaladė iki šiol yra viena populiariausių pradedantiesiems ir pažengusiems skaitytojams. Daugelis šiuolaikinių kaladžių tiesiogiai arba netiesiogiai remiasi jos vaizdais.

Pamela Colman Smith: kodėl verta prisiminti menininkę?

Ilgą laiką ši kaladė dažnai buvo vadinama tiesiog Rider-Waite. Tačiau toks pavadinimas nutyli svarbų dalyką: vaizdus sukūrė Pamela Colman Smith. Būtent jos meninis darbas padarė kaladę tokia vizualiai stipria ir lengvai skaitoma.

Be jos iliustracijų ši kaladė nebūtų tapusi tokia lengvai atpažįstama ir tokia svarbi šiuolaikiniam Taro skaitymui.

Šiandien vis dažniau vartojamas pavadinimas Rider-Waite-Smith, kad būtų pripažintas ir leidėjo, ir autoriaus, ir menininkės vaidmuo.

Tai svarbu ne tik dėl istorinės teisybės. Tai primena, kad Taro istorija yra ne vien paslaptingų mokytojų ar okultinių autorių istorija. Tai ir menininkų, leidėjų, spaustuvininkų, kolekcininkų, žaidėjų, skaitytojų bei kultūros kūrėjų istorija.

Taro ir psichologinis skaitymas

XX amžiuje Taro vis dažniau pradėtas skaityti ne tik kaip būrimo įrankis, bet ir kaip savistabos kalba. Kortos imtos naudoti pokalbiui su savimi, kūrybai, dienoraščiui, psichologiniams klausimams ir simboliniam mąstymui.

Tokiu požiūriu Taro korta nėra nuosprendis. Ji yra vaizdas, kuris padeda pamatyti tam tikrą temą. Pavyzdžiui, Bokštas gali priminti griūtį, bet ir išsilaisvinimą iš netvirtos struktūros. Atsiskyrėlis gali kalbėti apie vienatvę, bet ir apie išmintingą atsitraukimą. Mirtis gali reikšti ne fizinę mirtį, o pabaigą, virsmą ir paleidimą.

Toks skaitymas labiau primena dialogą su simboliu nei bandymą gauti garantuotą ateities prognozę.

Plačiau apie atsakingą Taro naudojimą galima skaityti straipsnyje Kas yra Taro kortos ir kaip jos skaitomos.

Kaip keitėsi Taro paskirtis?

Laikotarpis	Pagrindinė paskirtis	Ką svarbu suprasti?
XV a. Italija	Kortų žaidimas, prabangios dvarų kaladės.	Taro pradžia susijusi su žaidimu, o ne būrimu.
XVI-XVII a.	Žaidimų tradicijų plitimas Europoje.	Kortos įgauna regionines formas ir meninius skirtumus.
XVIII a. Prancūzija	Ryšys su būrimu, cartomantija ir okultinėmis teorijomis.	Atsiranda Egipto kilmės mitas ir sisteminės kortų reikšmės.
XIX a.	Okultinės sistemos, kabala, astrologija, iniciaciniai ordinai.	Taro tampa platesnio Vakarų ezoterikos lauko dalimi.
XX a.	Rider-Waite-Smith, modernios kaladės, psichologinis ir simbolinis skaitymas.	Iliustruoti mažieji arkanai pakeičia skaitymo patirtį.
XXI a.	Savistaba, kūryba, internetinės bendruomenės, meninės kaladės.	Taro tampa plačiai prieinama simbolių kalba, bet reikalauja atsakingo požiūrio.

Kodėl Taro taip lengvai prisitaiko?

Viena priežasčių, kodėl Taro išliko, yra jo vaizdų lankstumas. Kortos kalba ne vien žodžiais, o vaizdais. Vaizdas leidžia skirtingiems žmonėms atpažinti skirtingus sluoksnius.

Ta pati korta gali būti skaitoma istoriškai, okultiškai, psichologiškai, meniškai arba asmeniškai. Pavyzdžiui, Mėnulio korta gali priminti naktį, neaiškumą, intuiciją, sapnus, baimes, pasąmonę arba tiesiog kelią per nežinomybę.

Tačiau lankstumas turi ir riziką. Jei kortos gali reikšti labai daug, skaitytojas turi būti atsakingas. Jis neturėtų pateikti savo interpretacijos kaip absoliučios tiesos, ypač kai kalbama apie sveikatą, santykius, pinigus ar žmogaus ateitį.

Taro nėra vien ateities spėjimas

Daugelis žmonių Taro vis dar sieja tik su klausimu „kas man nutiks?“. Tačiau šiuolaikinėje praktikoje kortos dažnai naudojamos kitaip.

Jos gali padėti kelti klausimus:

• Ką šioje situacijoje matau aiškiai?
• Ko vengiu pripažinti?
• Kokia tema kartojasi mano sprendimuose?
• Kokio veiksmo bijau?
• Ką galiu paleisti?
• Kokią ribą verta aiškiau nubrėžti?

Tokiu būdu Taro tampa ne „ateities diktantu“, o savistabos įrankiu. Kortos nepriima sprendimo už žmogų. Jos tik padeda pamatyti klausimą kitu kampu.

Dažniausi mitai apie Taro istoriją

Mitas: Taro yra senovės Egipto knyga

Ši idėja išpopuliarėjo XVIII amžiuje, tačiau nėra laikoma patikimu istoriniu paaiškinimu. Istoriniai duomenys Taro pradžią sieja su XV amžiaus Italijos kortų kultūra.

Mitas: Taro nuo pradžių buvo skirtas būrimui

Ankstyviausios Taro kaladės buvo žaidimo kortos. Ryšys su būrimu ir okultizmu išryškėjo gerokai vėliau, ypač XVIII amžiaus Prancūzijoje.

Mitas: visos Taro kaladės turi vienodas reikšmes

Skirtingos kaladės ir mokyklos gali pabrėžti skirtingus simbolius. Rider-Waite-Smith sistema nėra vienintelė, nors šiandien labai įtakinga.

Mitas: korta Mirtis reiškia fizinę mirtį

Šiuolaikiniame simboliniame skaityme ši korta dažniausiai aiškinama kaip pabaiga, virsmas, paleidimas arba perėjimas į kitą etapą. Jos nereikėtų naudoti gąsdinimui.

Mitas: Taro skaitytojas visada žino tiesą apie žmogų

Atsakingas skaitytojas turėtų suprasti savo ribas. Kortų interpretacija nėra medicininė, teisinė, finansinė ar psichologinė diagnozė.

Kaip Taro istoriją suprasti šiandien?

Šiandien Taro galima matyti keliais būdais. Tai žaidimo kortų istorijos dalis. Tai Renesanso vaizdų kultūros palikimas. Tai XVIII-XIX amžiaus okultinės vaizduotės objektas. Tai XX amžiaus leidybos ir meno reiškinys. Ir tai šiuolaikinė savistabos bei simbolinio skaitymo praktika.

Visi šie sluoksniai gali būti svarbūs. Tačiau jie neturėtų būti sumaišomi taip, kad istorija taptų miglota legenda be pagrindo.

Brandus požiūris į Taro istoriją leidžia pasakyti du dalykus vienu metu:

• Taro neprasidėjo kaip senovinė pranašysčių knyga.
• Taro vis tiek gali būti turtinga simbolinė kalba šiandien.

Būtent ši dviguba tiesa daro kortas įdomias. Jos nėra tokios senos, kaip kartais teigia mitai, bet jų kelionė per kultūrą yra pakankamai ilga ir įspūdinga.

Ko nereikėtų suprasti pažodžiui

Taro istorijos nereikėtų naudoti kaip įrodymo, kad kortos turi slaptą, neklystančią galią. Istorija rodo, kad kortų reikšmės keitėsi, buvo kuriamos, perinterpretuojamos ir pritaikomos skirtingiems laikams.

Taip pat nereikėtų atmesti Taro vien todėl, kad jis prasidėjo kaip žaidimas. Žaidimas, menas ir simboliai kultūroje dažnai turi gilų poveikį žmogaus vaizduotei.

Taro kortos neturėtų būti naudojamos gąsdinti, diagnozuoti, manipuliuoti ar priimti sprendimus už kitą žmogų. Ypač atsargiai reikia kalbėti apie sveikatą, mirtį, nėštumą, teisę, finansus ir santykių ateitį.

Atsakingas Taro skaitymas prasideda tada, kai korta tampa klausimu, o ne nuosprendžiu.

Ramus paaiškinimas šiandieniam žmogui

Jei reikėtų trumpai atsakyti, kokia yra Taro istorija, galima sakyti taip: Taro gimė XV amžiaus Italijoje kaip žaidimo kortų forma, vėliau paplito Europoje, o XVIII amžiuje buvo susietas su būrimu ir okultinėmis interpretacijomis.

XIX amžiuje Taro tapo svarbia Vakarų ezoterikos dalimi. XX amžiuje Rider-Waite-Smith kaladė padarė Taro skaitymą vizualesnį ir prieinamesnį. XXI amžiuje Taro dažnai naudojamas ne tik būrimui, bet ir savistabai, kūrybai bei simboliniam dialogui su savimi.

Taro istorija primena, kad simboliai keičiasi. Kortos, kurios kadaise buvo žaidimo dalis, tapo veidrodžiu, kuriame žmonės ieško klausimų apie save, savo kelią ir savo sprendimus.

Galbūt Taro stiprybė slypi ne tame, kad jis tiksliai pasako ateitį. Galbūt ji slypi tame, kad senas paveikslėlis kartais padeda žmogui aiškiau pamatyti dabartį.

Šaltiniai ir papildomas skaitymas

• Encyclopaedia Britannica – Tarot — pagrindinė informacija apie Taro kortų istoriją, struktūrą ir jų pritaikymą būrimui nuo XVIII amžiaus Prancūzijos.
• Encyclopaedia Britannica – Tarot game — šaltinis apie Taro kaip kortų žaidimą, kozirines kortas ir žaidimo struktūrą.
• The Metropolitan Museum of Art – The World in Play: Luxury Cards, 1430-1540 — muziejaus medžiaga apie XV-XVI amžiaus Europos kortas, tarp jų ir Šiaurės Italijos Taro kortas.
• The Metropolitan Museum of Art – Before Fortune-Telling: The History and Structure of Tarot — paaiškinimas apie Taro struktūrą ir ankstyvąją istoriją prieš būrimo tradiciją.
• Yale Beinecke Rare Book & Manuscript Library – Visconti Tarot — informacija apie vieną gražiausių išlikusių ankstyvųjų itališkų Taro kaladžių.
• Yale University Library – Rare tarot decks — apie trijų ankstyviausių XV amžiaus itališkų Taro kaladžių tyrimus ir Visconti di Modrone kaladę.
• The World of Playing Cards – Perspectives on the History of Tarot — papildomas kortų istorijos šaltinis apie Taro kaip XV amžiaus kortų žaidimą ir vėlesnes interpretacijas.

Kaip susikurti ramesnę erdvę Taro istorijai pažinti

Taro istorija geriausiai atsiveria neskubant. Galima palyginti senųjų kaladžių vaizdus, perskaityti apie Visconti-Sforza kortas, pažiūrėti į Tarot de Marseille struktūrą ir tik tada pereiti prie šiuolaikinio simbolinio skaitymo.

Jeigu norisi papildyti tokį vakarą, Paslapčių Vartų parduotuvėje galima rasti Taro, orakulo ir žaidimų kortų, užrašinių ir dienoraščių, arbatos ir jų priedų arba simbolinių dovanų. Tokie daiktai neturėtų būti laikomi būdu gauti neklystančius atsakymus, tačiau jie gali padėti susikurti ramesnę erdvę skaitymui, mokymuisi ir atsakingai savistabai.

FAQ

Kokia yra Taro istorija?

Taro istorija prasideda XV amžiaus Italijoje, kur Taro kortos buvo naudojamos kaip žaidimo kortos. Tik XVIII amžiuje Prancūzijoje jos pradėtos aiškiau sieti su būrimu, okultizmu ir simbolinėmis interpretacijomis.

Ar Taro kortos iš pradžių buvo skirtos būrimui?

Ne. Ankstyviausios Taro kortos buvo žaidimo kortos. Būrimo ir okultinės reikšmės atsirado gerokai vėliau.

Kada atsirado Taro kortos?

Taro kortos susiformavo XV amžiuje Šiaurės Italijoje, kai prie įprastų keturių spalvų kortų rinkinių buvo pridėtos kozirinės kortos, vadintos trionfi.

Kas yra Visconti-Sforza Taro?

Visconti-Sforza Taro yra viena garsiausių ankstyvųjų itališkų Taro kaladžių, siejama su XV amžiaus didikų aplinka. Ji svarbi kaip prabangus Renesanso kortų meno ir ankstyvos Taro struktūros pavyzdys.

Kada Taro tapo ezoterikos dalimi?

Taro ryškiau susijungė su ezoterika XVIII-XIX amžiais, kai kortos pradėtos sieti su okultizmu, kabala, astrologija, alchemija ir slaptomis simbolinėmis sistemomis.

Kuo svarbi Rider-Waite-Smith kaladė?

Rider-Waite-Smith kaladė, išleista 1909 metais, padarė didelę įtaką šiuolaikiniam Taro. Joje pilnai iliustruoti ne tik Didieji, bet ir Mažieji arkanai, todėl kortas tapo lengviau skaityti vizualiai.

Kodėl svarbi Pamela Colman Smith?

Pamela Colman Smith sukūrė Rider-Waite-Smith kaladės iliustracijas. Be jos vaizdų ši kaladė nebūtų tapusi tokia atpažįstama ir tokia svarbi šiuolaikiniam Taro skaitymui.

Ar Taro kortos gali būti naudojamos savistabai?

Taip. Šiuolaikiniame požiūryje Taro dažnai naudojamas kaip simbolinė savistabos priemonė. Kortos gali padėti kelti klausimus, bet neturėtų būti laikomos neklystančiu ateities prognozės įrankiu.

Ar korta Mirtis reiškia mirtį?

Dažniausiai ne. Simboliniame Taro skaityme Mirties korta paprastai siejama su pabaiga, virsmu, paleidimu ir perėjimu į kitą etapą. Jos nereikėtų naudoti gąsdinimui.

Ar Taro istorija patvirtina, kad kortos turi slaptą galią?

Ne. Taro istorija rodo, kad kortų reikšmės keitėsi per laiką. Jos gali būti turtinga simbolinė kalba, bet neturėtų būti suprantamos kaip neklystantis ar magiškai garantuotas atsakymų šaltinis.